Mokytojų
ETATINIO DARBO UŽMOKESČIO
sistemos modelis

Konsultuojame:
Titulinis

Kas keisis nuo rugsėjo 1 d.? Interviu su ŠMSM Ekonomikos departamento direktore E. Radėniene apie etatinio pakeitimus

2019 03 14

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, atsižvelgdamas į mokytojų siūlymus dėl etatinio užmokesčio modelio ir įvertindamas mokyklų praktinę patirtį, priėmė etatinio modelio veikimo pakeitimus, kurie įsigalios nuo artėjančių mokslo metų. Vienas esminių pakeitimų – nauja etato sandara, susidedanti ne iš trijų, o iš dviejų veiklos rūšių. Apie šį ir kitus įgyvendinamus etatinio modelio tobulinimus „Švietimo naujienoms“ papasakojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė RADĖNIENĖ.

 

Pakitimuose minima, kad „mokytojo atlyginimo klausimas nebebus paliekamas spręsti tik mokyklos vadovui“. Kas dar, be jo, galės paskirstyti darbo užmokestį? Gal galite plačiau pakomentuoti, paaiškinti?

Pareiga mokytojams nustatyti darbo užmokestį pagal įstatymus tenka mokyklos vadovui. Tą jis daro, vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu bei kitais teisės aktais, tačiau teisės aktai negali sureguliuoti ir atsižvelgti į kiekvieną specifinę situaciją. Todėl yra numatyta galimybė dėl tam tikrų darbo apmokėjimo sąlygų susitarti pačioms mokyklų bendruomenėms. Tie susitarimai įtvirtinami kiekvienos biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri privalo būti suderinta su įstaigos darbo taryba arba profesine sąjunga. Taigi, nors formaliai darbo užmokestį nustato vadovas, nustatant darbo apmokėjimo sąlygas, dalyvauja ir darbuotojų atstovai.

Ką reikėtų daryti pradinių klasių mokytojui, jei nesusidaro etatas?

Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos apraše numatyta, kad mokytojo, dirbančio pagal pradinio ugdymo programą, pareigybė formuojama, kai jam per metus skiriama bent 700 kontaktinių valandų.

Jei pradinių klasių mokytojas per savaitę veda mažiau kaip 20 pamokų, tai metinis kontaktinių valandų skaičius bus mažesnis nei 700 valandų. Toks atvejis įmanomas, jei mokytojas neveda kūno kultūros ir muzikos pamokų. Tuo atveju bendras mokytojo darbo krūvis gali nesudaryti visos pareigybės (etato), kuriai skiriama 1512 valandų per metus, ir mokytojas dirbs ne visu krūviu (etatu).

Ką pakeitė nauja etato sandara?

Praėjusių metų pabaigoje pakeitus Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, numatyta aiškiau reglamentuoti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, kad būtų išvengta interpretacijų, subjektyvumo ir skirtingo apmokėjimo už tapatų darbą. Iki tol buvo patvirtintos tik Rekomendacijas dėl darbo krūvio sandaros ir daugelis sprendimų dėl etatų formavimo buvo palikta mokyklų bendruomenių susitarimui. Pakeitus įstatymą, buvo patvirtinti net keli teisės aktai, kurie palieka žymiai mažiau erdvės skirtingiems susitarimams. Vienas jų – Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašas.

Etatą, kaip ir anksčiau, sudaro 1512 val. per metus, tačiau valandos suskirstytos ne į tris grupes (kaip anksčiau), bet į dvi, kurias sudaro:

1) kontaktinės valandos, valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, pasiekimams vertinti ir vadovauti klasei;

2) valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir su veiklomis mokyklos bendruomenei.

Naujoje darbo krūvio sandaroje aiškiau reglamentuota, kiek valandų (procentais nuo kontaktinių valandų) turi būti skiriama ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir pasiekimams vertinti. Šios valandos diferencijuojamos pagal dalykus ir mokinių skaičių klasėje. Aiškiai numatyta, kiek valandų etate turi būti skiriama vadovauti klasei, atsižvelgiant į klasės dydį. Mokyklų bendruomenėms palikta galimybė prireikus tam tikrais atvejais skirti ir daugiau valandų minėtoms veikloms, tačiau pagrindiniai principai ir valandų proporcijos jau yra patvirtintos apraše.

Apraše yra nurodyta, kiek valandų pareigybei turi būti skiriama veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui, kokia dalis valandų yra privalomoms veikloms ir kokia skiriama, atsižvelgiant į mokytojo atliekamas kitas sutartas veiklas.

Taigi, nors naujoji tvarka palieka galimybę dėl etato struktūros tartis mokyklų bendruomenėms, įvertinant situaciją konkrečioje mokykloje, pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos teisės akte.

Teigiama, kad pradedantiems mokytojams turi būti skirta pakankamai laiko profesiniam tobulėjimui, o, pavyzdžiui, aukščiausią eksperto kategoriją turintiems mokytojams – laiko veikloms dalijantis sukaupta patirtimi. Kaip realiai tai galėtų būti įgyvendinama?

Pradedančiam mokytojui svarbu skirti pakankamai laiko profesiniam tobulėjimui ir būtinoms mokytojo profesijos kompetencijoms įtvirtinti. Mokytojams, kurių pedagoginis darbo stažas – iki dvejų metų, rekomenduojama skirti kuo daugiau valandų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, profesiniam tobulėjimui, nes pagrindinis tokių mokytojų veiklos tikslas – plėtoti ir gilinti per studijas įgytas kompetencijas darbo vietoje, sklandžiai integruotis į įstaigos bendruomenę, gaunant tikslingą pagalbą ir grįžtamąjį ryšį. Tuo tarpu mokytojai, turintys didesnę darbo patirtį ir kvalifikacinę kategoriją, turėtų dalyvauti metodinėje veikloje, skleisti savo gerąją pedagoginio darbo patirtį, skirti laiko mentorystei, analizuoti kolegų veiklą ir teikti grįžtamąjį ryšį. Formos, kaip tai organizuoti, gali būti įvairios, tačiau svarbiausia, kad jos motyvuotų tobulėti, kurtų kolegišką atmosferą, stiprintų bendradarbiavimą.

Gal galėtumėte paprastai paaiškinti, kaip reikėtų apskaičiuoti metines kontaktines valandas (iš kiek mokymosi savaičių dauginti?).

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme mokytojo pareigybės (etato) darbo laiko struktūra išreiškiama metinėmis valandomis – vienam etatui per mokslo metus tenka 1512 valandų. Jos apima ir kontaktines valandas, ir veiklos planavimą, pasiruošimą pamokoms, mokinių pasiekimų vertinimą, vadovavimą klasei, ir profesinį tobulėjimą bei veiklas mokyklos bendruomenei. Kiekviena valanda (kontaktinė ar nekontaktinė) apmokama vienodai: etate nėra „brangesnių“ ar „pigesnių“ valandų. Skaičiuojama, kad mokslo metai turi 42 savaites. Metinį pareigybės valandų skaičių padaliję iš šio savaičių skaičiaus gausime 36 valandas per savaitę. Skirtingais laikotarpiais per savaitę gali būti skirtingas kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičius.

Kontaktinių valandų skaičius per mokslo metus pagal atskirus dalykus nustatomas ugdymo planuose arba ugdymo programose. Ugdymo proceso trukmę mokiniams per mokslo metus ugdymo dienomis nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras (pvz., 5–10 klasių mokiniams ugdymo proceso trukmė – 185 d. ir ugdymo savaitei esant 5 d. – ugdymo procesas mokiniui trunka 37 savaites). Mokymosi savaičių skaičius priklauso nuo ugdymo turinio įgyvendinimo intensyvumo (jei per savaitę vedama daugiau tam tikro dalyko pamokų, vadinasi, savaičių skaičius, per kurį išdėstomas dalykas, bus mažesnis).

 

Straipsnio autorė Miglė Lopetaitė, „Švietimo naujienų“ korespondentė

Nuoroda į originalų tekstą:  http://www.svietimonaujienos.lt/iteisinti-etatinio-mokytoju-darbo-uzmokescio-tobulinimai/