Mokytojų
ETATINIO DARBO UŽMOKESČIO
sistemos modelis

Konsultuojame:
Titulinis

Naujas dokumentas patvirtino mokytojų darbo laiko grafiko sudarymo nuostatas

2019 03 21

Kovo pradžioje švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė teisės aktus, įteisinančius etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelio tobulinimus. Jei įgyvendindamos šiuos dokumentus ugdymo įstaigos pastebės spragų, jie bus tobulinami toliau. Priimtas ir naujas teisės aktas – mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiko grafiko sudarymo bendrosios nuostatos, jis pradės galioti nuo naujųjų mokslo metų. Iki šio termino mokyklos sudarydamos mokytojų darbo grafikus vadovaujasi Darbo kodekso nuostatomis. Apie naująjį dokumentą ir pedagogų darbo laiko grafiko sudarymą pakalbinome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Teisės skyriaus patarėją Jurgitą ŠERPATAUSKIENĘ.

 

Kaip bus diferencijuojamos valandos, skirtos vadovauti klasei, pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti?

Pasiruošimui ir pasiekimų vertinimui skiriamos valandos skirsis pagal klasės dydį ir dėstomą dalyką. Mokytojams, kurių pedagoginis darbo stažas yra daugiau kaip 2 metai, minėtos valandos sudarys 40–60 proc. kontaktinių valandų, o pradedantiesiems mokytojams (pedagoginio darbo stažas iki 2 metų) bus skiriama 55–80 proc. kontaktinių valandų.

 

Ar ministerija sulaukė pedagogų arba mokyklų vadovų klausimų, pasiūlymų dėl darbo grafiko, darbo valandų paskirstymo?

Įdiegus naują mokytojų darbo apmokėjimo sistemą mokyklų vadovams teko keisti nemažai su mokytojų darbo santykiais susijusių dokumentų – mokytojų darbo sutartis, pareigybės aprašymus ir pan. Be to, daugelyje mokyklų įvertinti ir kiti su mokytojų darbo apmokėjimu nesusiję, tačiau ne mažiau svarbūs dokumentai: darbo grafikai, nuotolinio darbo įforminimas, darbo tvarkos taisyklės, darbo laiko apskaita ir pan. Todėl natūralu, kad paklausimų, susijusių su mokytojų darbo santykiais, sulaukėme nemažai.

 

Nuostatų 7–10 punktuose kalbama apie skirtingus darbo laiko režimus – nekintamą darbo dienos trukmę, suminės darbo laiko apskaitos režimą, lankstų darbo grafiką ir individualų darbo laiko režimą. Gal žinote, kurį iš šių režimų dažniausiai renkasi mokyklos ir kodėl?

Apklausų šia tema nesame atlikę, todėl kategoriškai tvirtinti negalime, tačiau vertinant iš mokyklų vadovų paklausimų ir vykdomų patikrų, galima teigti, kad mokyklos vadovas, nustatydamas darbo laiko mokytojui režimą, įvertina ugdymo (mokymo) organizavimo ypatumus ir mokytojo darbo apimčių svyravimus. Pavyzdžiui, neretai modulinės formaliojo profesinio mokymo programos įgyvendinimas pasižymi dideliu darbo laiko svyravimu, todėl mokyklos administracija mokytojams, vykdantiems minėtą programą, nustato suminę darbo laiko apskaitą. Bendrojo ugdymo mokyklose dažniausiai nustatomas nekintančios darbo dienos trukmės arba lankstus darbo grafikas.

 

Ar anksčiau dokumentuose nebuvo numatyta nuotolinio darbo galimybė (juk mokytojai dažnai ruošiasi pamokoms ir taiso mokinių darbus namuose) bei laikas poilsiui, pietų pertraukai?

Tvirtinant mokytojų darbo laiko grafiko sudarymo bendrąsias nuostatas numatyta mokytojų darbo laiko grafiko sudarymo specifika, tačiau vadovautasi imperatyviomis Darbo kodekso nuostatomis, kurios ir numato galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir laiką pietų pertraukai. Pažymėtina ir tai, kad ir anksčiau daugelyje švietimo įstaigų mokytojai dalį funkcijų vykdė nuotoliniu būdu, tačiau tai buvo neįforminta Darbo kodekso nustatyta tvarka. Todėl diegiant naują mokytojų darbo apmokėjimo sistemą neretai sulaukdavome mokyklų administracijų klausimų, susijusių su mokytojų darbo organizavimu. Klaidingai manyta, kad dėl naujos darbo apmokėjimo sistemos mokytojai privalės visas funkcijas atlikti darbo vietoje. Todėl siekiant aiškumo dėl mokytojo nuotolinio darbo ir atsižvelgiant į jo fiksavimo specifiškumą nuostatos dėl nuotolinio darbo nurodytos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme.

 

Kuo pagrįstas sprendimas skirti daugiau valandų pamokų pasiruošimui didesnėse klasėse? Logiška, kad to reikia mokinių darbų taisymui, bet ar tikrai reikia daugiau laiko pasiruošti pamokai, kai klasėje yra 22 mokiniai ir kai 11?

Nei Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme, nei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme, kuriuo reglamentuojama mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo tvarka, valandos, skiriamos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, nėra skaidomos į atskiras dalis. Jos skiriamos kaip visuma, atsižvelgiant į įgyvendinamą programą, ugdymo ar mokymo sritį, dalyką ir į mokinių skaičių klasėje (grupėje).

 

Dovilė Šileikytė, „Švietimo naujienos“